Indrė Armonienė: sėkmės istorija

Indrės istorija: jaunos moters sąmoningas pasirinkimas iš beveik 100 kg sveriančios ir nesveikuojančios keistis į visišką priešingybę – sveiką ir liekną

Indrė Armonienė (31 metai) norėdama įkvėpti kitus dalinasi savo nueitu keliu link ženkliai
pagerėjusios sveikatos būklės, bendros savijautos ir ištirpusiu 31 kilogramų viršsvoriu. Per
vienerius metus net 10 kartų sumažėjo jaunos moters rūbų dydis – nuo 48/50 iki 36/38. Nė už
ką Indrė nekeistų dabartinių naujai susiformavusių mitybos įpročių į ankstesnius: „Viršsvoris
man nebuvo toks didžiulis nepatogumas lyginant su labai prasta sveikatos būkle – kenčiau
nuolatinius stiprius nugaros, galvos skausmus ir suvaldydavau juos tik vaistais, kamavo lūpų
pūslelinė ir pūlinga angina taip dažnai, kad net tekdavo gulėti ligoninėje.“ Moteris juokauja,
kad ji be gailesčio atsisveikino su visais dabar jau per dideliais rūbais ir net su kojinėmis:
„Jeigu dabar gyvenu, jaučiuosi ir atrodau kitaip, tai kam reikalingos mano senąją versiją
primenančios kojinės!

Kada supratote, kad jūsų kūno formos apvalesnės nei kitų?
Vaikystėje buvau apvalių formų, bet žinote, putlus vaikas mielas ir tiek – dar spės išlakstyti
tuos kilogramus. Pirmas mano suvokimas, kad esu apvalesnė ir ne tokia liekna kaip mano
bendraamžės, kilo dar paauglystėje. Paauglė nesidomėjau sveika mityba ir neturėjau jokių
žinių, kaip sau nekenkiant atsikratyti viršsvorio. Mano tikslas buvo bet kokiomis
priemonėmis sulieknėti, tad visai mečiau valgyti. Dabar net šiurpas krečia prisiminus, kokiais
drastiškais būdais siekiau tikslo. Svoris nukrito, tačiau greitai grįžo atgal su kaupu. Buvo
labai liūdna, bet susitaikiau su tuo, kad nebūsiu liekna kaip kitos merginos. Deja, kilogramai
su metais vis augo, nes labai mėgau saldumynus ir jų atsisakymas man reiškė vieno iš
didžiausių gyvenimo malonumų praradimą. Ramiai stebėjau savo vis daugiau ploto ant žemės
užimantį kūną ir kažkuriuo momentu pradėjo kirbėti mintis – kas toliau?
Kaip pateisindavote savo atidėliojimą imtis pokyčių, kokie įsitikinimai stabdė: sunku,
neturiu valios, gyvenu vieną kartą ir tikrai neribosiu savęs, mylimo kūno turi būti daug,
vyras, artimieji, draugai mane priima tokią, kokia esu ir pan.?
Paminėjote klasiką, kurios ir laikiausi įsikibusi. Tiesa, dar savo polinkį į storėjimą siejau su
giminės genetika – dauguma artimų giminaičių moterų taip pat turėjo viršsvorį. Negi aš galiu
pasipriešinti genetikai? Ištekėjau, esu laiminga, mylima, tad kam stengtis kažką keisti.

Kaip pateisindavote savo atidėliojimą imtis pokyčių, kokie įsitikinimai stabdė: sunku,
neturiu valios, gyvenu vieną kartą ir tikrai neribosiu savęs, mylimo kūno turi būti daug,
vyras, artimieji, draugai mane priima tokią, kokia esu ir pan.?

Paminėjote klasiką, kurios ir laikiausi įsikibusi. Tiesa, dar savo polinkį į storėjimą siejau su
giminės genetika – dauguma artimų giminaičių moterų taip pat turėjo viršsvorį. Negi aš galiu
pasipriešinti genetikai? Ištekėjau, esu laiminga, mylima, tad kam stengtis kažką keisti.

Kada pajutote, kad yra peržengta riba ir būtini pokyčiai?
Man 30 metų, mano ūgis 1,66 m ir aš sveriu beveik 100 kg! Mane kamuoja nuolatiniai
nugaros, galvos ir kiti skausmai. Vaistai nuo skausmo – kasdienybė. Mano imuninė sistema
buvo silpna, tad herpes virusas nuolat „puošė“ lūpas, o peršalimo ligos ir pūlinga angina
negailestingai atimdavo jėgas ir guldydavo į lovą net po kelis kartus per metus. Esu optimistė,
bet mano akys nebespindėjo, neturėjau energijos. Aš nebenorėjau taip toliau gyventi.
Suvokiau, kad sveikata gali tik dar labiau blogėti, jei nieko nekeisiu.
Kas pačiai vis tik buvo lūžio taškas ir pagrindinis motyvatorius pradėti pokyčius (supykote
ant savęs ar kaip tik pasakėte sau – per daug myliu save, kad taip žaločiau, artimųjų
spaudimas, kritika, sveikatos sutrikimai, šeimos, draugių skatinimas ir pan.)?
Susilaukėme antro vaiko ir aš jį maitinau krūtimi. Vaikelis buvo neramus, pūtė pilvuką.
Emocinė ir psichologinė mano būsena buvo stabili ir gera, tačiau fiziškai jaučiausi labai
blogai. Kadangi pati maitinau kūdikį, vaiko neramumą siejau su savo sveikatos būkle.
Pradėjau ieškoti priežasčių ir kreipiausi į šeimos gydytoją. Pasipylė siuntimai, tyrimai,
vaikščiojimas pas specialistus. Teko nusivilti, nes visų specialistų išvados buvo panašios –
tyrimai geri, nėra prie ko prikibti, daugiau ilsėkitės, nesinervinkite. Tikrai nusivyliau, nes
norėjau nors už kažko konkretaus užsikabinti ir žinoti savo negalavimų priežastį. Žinoma,
džiaugiausi, kad esu sveika, bet aš norėjau iš tikro taip jaustis. Tai ir buvo mano vidinis lūžis,
apsisprendimas – turiu imtis tokių priemonių, kurios priklauso tik nuo manęs. Nusitaikiau į
savo mitybą.

Pasiryžusi pokyčiui, kokį tikslą išsikėlėte? Ar jis buvo apibrėžtas laike (1 mėn., 0,5 metų),
kitais matavimo vienetais (kilogramai, centimetrai)?

Aš labai norėjau ne laikinai pažaidimui, o visam likusiam savo gyvenimui pakeisti požiūrį į
maistą ir atsisakyti nesveikos, nereguliarios mitybos. Mano tikslas buvo į savo mitybą įvesti
kuo daugiau sveikatai palankių produktų. Sveikata man buvo svarbiau nei numestų kilogramų
ar sumažėjusių centimetrų skaičius. Sau pasakiau, kol nepagerės, tol bandysiu, ieškosiu
tinkamo, padedančio ir veiksmingo mitybos plano. Nujaučiau, kad tai gali trukti ne mėnesį ir
ne du. Jaučiau, kad ryžtingas sprendimas mano viduje pažadino didžiulį entuziazmą,
užsispyrimą ir tikėjimą savimi. Vėliau pasitvirtino, kad šių savybių prireiks, nes buvo
momentų, kai norėjau viską mesti.


Nuo ko visų pirma pradėjote (susiradote mitybos specialistę, trenerę ir pan.)? Kur ieškojote
informacijos apie sveiką mitybą? Gal jus įkvėpė panašių pokyčių pasiekusių žmonių
istorijos, jų padrąsinimai, pasidalinimai patirtimi ir sukauptomis žiniomis?

Aš mėgstu gaminti maistą, tad internete ne tik receptų ieškodavau, bet ir informacijos apie
mitybą. Aš gana ilgai iki apsisprendimo keisti mitybos įpročius socialiniuose tinkluose sekiau
„Slaptomanė – efektyvi lieknėjimo programa su Modesta Žukauskaite“ ir asmeninį Modestos
Žukauskaitės profilį. Modesta buvo ta moteris, kuri pati praėjo ilgą ir labai nelengvą, bet
sėkmingą pokyčių kelią. Aš pasitikėjau ja ir tikėjau, kad ir man gali pavykti. Žmonių istorijos
tikrai įkvepia. Nedvejodama parašiau Modestai – noriu įsigyti mitybos planą. Modesta
susisiekė su manimi ir aptarėme mano problemas, lūkesčius, tikslus. Modesta sudarė
individualų mitybos planą. Taip prasidėjo mano pokyčiai prižiūrint Modestai. Nuo pat pirmų
pokalbių su Modesta žinojau, kad esu patikimose rankose ir mano pasirinkimas yra teisingas.
Aš neieškojau dietų ar kitokių lieknėjimo programų – man reikėjo kardinaliai pakeisti mąstymą,
suvokimą, požiūrį apie sveiką mitybą. Modesta suteikė pačias būtiniausias bazines
žinias ir mano mityboje padėjo tvirtus pamatus. Jų laikausi iki šiol.


Ar greitai pajutote pirmuosius pagerėjusios sveikatos požymius? Kokie jie buvo? Kaip
jautėtės? Gal pastebėjote, kokie vidiniai pokyčiai įvyko (labiau pasitikite savimi, esate
ramesnė, šviesesnė galva ir mintys, daugiau atsipalaidavimo ir naujų idėjų, atsirado noras
realizuoti save profesinėje veikloje, imtis naujų veiklų, pagerėjo santykiai su artimaisiais
daugiau pagarbos ir pan.)?

Iš pradžių buvo tikrai labai sunku ir toks jausmas, kad sveikata blogėjo. Įsivaizduojate, kokie
pokyčiai organizme vyksta, kai valosi, persitvarko ir užsikuria visos sistemos kitaip?! Po
mėnesio dingo galvos skausmai. Kiek vėliau, kai viršsvoris gerokai nukrito, sumažėjo ir
nugaros skausmai. Visus pokyčių metus pūsleline, pūlinga angina nesirgau. Tiesa, nesirgau ir
gripu, peršalimo ligomis. Sulig kiekviena diena jaučiausi vis geriau. Turėjau daugiau
energijos, patyriau daug džiaugsmingų akimirkų, nes gerėjanti savijauta ir krentantis svoris
stebino mane. Mano akys švytėjo, tad iš mylimo vyro susilaukiau daugiau komplimentų,
pagyrų. Gerėjanti sveikata ir mažėjančios kūno apimtys tikrai suteikia daugiau tikėjimo ir
pasitikėjimo savimi. Aš visada buvau stabilios emocinės būsenos, optimistė ir tvirto būdo, bet
pakeitus mitybą apima jausmas, kad esu dar stabilesnė, kūrybiškesnė ir veiklesnė.


Kuo Modestos sudarytas mitybos planas pasirodė patrauklus? Kas labiausiai patiko? Ar
lengvai įgyvendinamas? Kokia buvo Jūsų mėgstamiausia plano dalis ar atradimas? Gal
laikantis šio plano buvo galima smaližiauti nekenkiant sau?

Bene labiausiai man patiko, kad man nereikėjo badauti ir graužti tik morkas ar kopūstą. Aš
galėjau valgyti gana įvairų ir sotų maistą. Modestos subalansuotų patiekalų receptų įvairovė
mitybą daro nenuobodžią. Išmokau pagrindines mitybos taisykles – derinti produktus ir
nepersivalgyti. Aš valgau 3 kartus per dieną kas 4 valandas ir būtinai tuo pačiu laiku.
Paskutinį kartą valgau vakare 17.30 val., kad iki pusryčių gautųsi 15 valandų pertrauka.
Atsižvelgiant į mano sveikatos nusiskundimus buvo atsisakyta saldumynų bei pridėtinio
cukraus, produktų iš baltų miltų, t.y. gliuteno, kepto, rūkyto, riebaus maisto. Racione atsirado
daugiau šviežių ir raugintų daržovių, kruopų, ankštinių produktų, riešutų, sėklų. Mano
didžiausias atradimas buvo bolivinė balanda ir lęšiai bei patiekalų įvairovė su šiais
produktais. Ankstesnėje mano mityboje kruopos ir ankštiniai beveik neegzistavo, o dabar
žinau, kad baltymų šaltinis yra ne tik mėsa. Tiesa, mėsos valgau du kartus, o žuvį vieną kartą
per savaitę. Jeigu anksčiau dažnai patiekalus ruošdavau keptuvėje riebaluose, dabar dažniau
verdu, troškinu, gaminu garuose, kepu orkaitėje.


Minėjote, kad paskutinį kartą valgote 17.30 val. Ar sunku sulaukti ryto? Koks Jūsų miego
režimas, ypač auginant du mažamečius vaikus?

Ne tik keičiant mitybos įpročius yra labai svarbu laikytis miego režimo ir kuo anksčiau eiti
miegoti. Aš pakeičiau ne tik mitybos įpročius, bet ir miego. Kokybiškas bei pakankamas nors
7-8 val. miego laikas naktį yra tiesiogiai susijęs su sveikata. Stengiuosi vaikus guldyti anksti,
kad ir pati galėčiau iki 22 val. užmigti. Žinoma, kartais vaikai pakoreguoja mano miego
režimą, tad stengiuosi miego trūkumą kompensuoti dieną.

Pradėjusi reguliuoti mitybą, kokį mitą sugriovėte visų pirma? Gal daugiau mitų griuvo?
Sugrioviau penkis mitus. Pirmas mitas, kuris griuvo, reikės badauti. Valgant tris kartus per
dieną neteko to patirti. Antras griuvęs mitas – sugaištama daug laiko maisto gaminimui.
Pirmus mėnesius tikrai užtrukdavau ilgiau. Kai įsitvirtino naujos žinios ir išmokau mintinai
tam tikrus receptus, produktų derinius, pradėjau planuoti patiekalus dienai, savaitei į priekį,
laiko sugaištu tiek pat, kaip ir anksčiau. Tiesa, mano vaikai valgo tuos pačius patiekalus ką ir
aš, o vyras prisiderina bei valgo šiek tiek dažniau mėsos nei mes. Maisto tikrai negaminu
kiekvienam šeimos nariui atskirai. Trečias mitas – brangu sveikai maitintis. Aš išmokau ir
įpratau planuoti pirkinius, tad nebeliko spontaniškų ir menkos maistinės vertės (užkandžiai,
saldumynai ir pan.) pirkinių. Galiu drąsiai teigti, kad pasikeitus mitybos įpročiams mūsų
šeima netgi sutaupo. Ketvirtas mitas – reikia labai daug valios. Nesiginčysiu, jos tikrai reikia,
bet pats svarbiausias dalykas yra žinios ir aiškus tikslas, suvokimas, kodėl tai darai. Penktas
griuvęs mitas – numetus svorio veido bei kūno oda suglebs ir kabos nereikalingas jos
perteklius. Mano veido oda švytinti ir nesusiraukšlėjusi, o kūno oda stangri, lygi ir tikrai
niekas nekabo ant rankų, pilvo ar šlaunų. Manau, man pasisekė, kad keičiant mitybos įpročius
svoris krito palengva: pirmą mėnesį daugiausiai – minus 7 kg, antrą – minus 3 kg, trečią –
minus 2 kg, ketvirtą nieko, penktą vėl pradėjo kristi ir taip per metus minus 31 kg. Lieknėti
buvo be galo smagu, bet nepanikavau, kad svoris visai ar per mažai krenta.
Ar jaučiate suvaržymą, savęs ribojimą – kiti šlamščia, o jūs ne, nes neva negalima,
nesveika? Koks jausmas – sunku atsilaikyti, gailite kitų, kyla noras auklėti ar tiesiog
ramiai reaguojate? Ar per tuos metus leidote sau nukrypti nuo mitybos plano?
Mitybos plano visus metus laikiausi tvirtai ir nė karto neišdaviau nei savęs, nei plano. Aš
atkakliai siekiau savo tikslo, tad kitų nuomonė ar jų pasirinktas gyvenimo būdas manęs
nejaudina. Aš žinau, kas man yra naudinga ir svarbu. Neauklėju kitų, bet tikiu, kad mano
pavyzdys ir pasiekti rezultatai aplinkinius veikia bei įkvepia. Dalinuosi savo receptais, bet tai
nereiškia, kad kiti privalo pagal juos gaminti.

Koks Jūsų fizinis aktyvumas? Sportuojate daug?
Fizine veikla papildomai neužsiimu. Kiek save pamenu, visada su sportu buvau susipykusi.
Kol kas tenkinuosi pasivaikščiojimais su vaikais lauke. Kas žino, gal ateis laikas ir tapsiu
kada nors sporto entuziastė.


Patarkite kitiems, ką daryti, kad nedingtų motyvacija iškilus pirmoms kliūtims,
nepatogumams, nemaloniems pojūčiams?

Visų pirma susiraskite specialistą, kuris jus profesionaliai konsultuotų, patartų, atsakytų į
visus kilusius klausimus ir, žinoma, motyvuotų, palaikytų. Man pasisekė, nes Modesta pirmus
du mėnesius buvo visada pasiekiama ir sulaukdavau iš jos profesionalios pagalbos daugiau
nei tikėjausi. Dviejų mėnesių man pakako bazinėms žinioms įgyti ir naujiems įpročiams
susiformuoti, kad vėliau galėčiau savarankiškai siekti savo tikslų. Nebijokite klausti ir
nesigėdykite, kad kažko nežinote. Aš buvau girdėjusi, jog atsisakius cukraus žmonės kenčia
nuo jo staigaus trūkumo, bet kas vyksta organizme, aš nežinojau. Man atsisakius cukraus po 2
savaičių pradėjo darytis baisūs dalykai: užeidavo silpnumas, mieguistumas, krėtė drebulys ir
pan. Požymiai buvo panašūs į hipoglikemijos. Jeigu ne Modestos konsultacija ir patarimai, ką
daryti sumažėjus mano organizme cukraus kiekiui, aš turbūt šio interviu nebūčiau šiandien
davusi. Vienintelė mintis tuo metu kilo – viską mesti ir grįžti prie senų įpročių. Buvo sunkių
momentų, tad šeimos ir artimųjų konstruktyvus palaikymas yra labai svarbus ir reikalingas.
Mano vyras ir šeima mane labai palaikė bei kartu džiaugėsi pasiektais rezultatais. Kitų
nuomonė man nerūpėjo ir nesiklausiau jų nepagrįstų gąsdinimų, atkalbinėjimų, kad jau gana,
kam tau to reikia, sugadinsi sveikatą ir pan. Nejau kiti geriau žino, ko man reikia? Ir dar
vienas patarimas – nelipkite ant svarstyklių per dieną tris kartus. Nekelkite sau bereikalingos
įtampos, nes svertis pakanka vieną kartą per savaitę. Aš sveriuosi visada tuo pačiu laiku
šeštadieniais. Per tuos metus svarstyklės nė karto neparodė didėjančių skaičių. Mane tai
džiugino.

Ar tęsiate savo naujai suformuotus mitybos pokyčius ir dabar?
Tęsiu ir nenustoju toliau domėtis sveika mityba. Lankau mokymus, kursus, kuriu savo
receptus, eksperimentuoju ir gaminu. Šiuo metu leidžiu sau suvalgyti šokolado ar kitokį
saldumyną, tačiau visada grįžtu prie subalansuotos mitybos. Mažos saldžios ar kitokios
nuodėmės turi savotišką skonį. Svarbu jomis nepiktnaudžiauti. Tiesa, nelabai ir besinori, nes
atrodo nebe taip ir skanu arba tiesiog per saldu.
Šiandieninė Jūs, kuri žino pokyčio vertę ir kainą, jeigu atsuktumėte laiką atgal, ar
kartotumėte viską iš naujo? Ko palinkėtumėte skaitytojams?
Tvirtas taip – kartočiau! Sau priminčiau – nesustoti ir kantriai siekti tikslo. Palengva, bet
visada pirmyn. Jums kaip ir man netrūksta valios, noro, jėgų, užsispyrimo ir pan. Patikėkite,
pakeitus požiūrį į maistą galite tapti labai laimingais ir sveikais nugalėtojais.

Modesta