Apie valgymo priklausomybes | 1 Dalis

Mūsų kūnas – tai neįtikėtinai protingas bio-kompiuteris, kuriame niekas nevyksta atsititktinai, tad ir jokia fiziologinė priklausomybė pati savaime nėra problema, o greičiau pasekmė, signalizuojanti, ko iš tikrųjų reikalauja kūnas. Dažniausiai tikrai ne riebios spurgos ir ne sintetiniais kremais gardinto vyniotinio trūksta mūsų organizmui.

Nuo šiol, kai tik pajusite, jog artinasi pvz. “saldumynų priepuolis”, prieš pasiduodant impulsui, pasistenkite bent minutei stabtelt, kelis kartus giliai pakvėpuoti ir, jei pavyks, įvertinti situaciją. Ko jūsų kūnas šiuo metu prašo? Kaip pavyzdys – neretai saldumynuose ieškome paguodos, nusiraminimo, atsipalaidavimo nuo įtampos. Dažniausiai mums reikia ne kibirėlio ledų (na, retais atvejais reikia būtent jo), o tiesiog būtina išsikalbėti, būti išklausyta be vertinimo, pasijausti saugia. Emocinis artumas, ryšys, vidinė taika yra dvasinis maistas, kuriuo pakraunam save gyvenimui ne ką mažiau nei įprastas kūniškas maistas. Šiandien noriu pasidalinti apie VIENĄ IŠ priežasčių, kodėl kyla potraukis saldumynams, besaikiam užkandžiavimui ar ištinka valgymo protrūkiai – tai gali būti nepatenkinti mūsų emociniai poreikiai. Galbūt slegia neišsakytos nuoskaudos su šeimos nariais, draugais, jaučiamės vieniši, nesuprasti ar atitolę nuo savo svajonių. Kartais tą atsivėrusį tuštumos jausmą paprasčiau ir patikimiau atrodo ‘užpildyti’ visa 200 g pakuote sausainių vakare prie serialų, ar visą dieną užkandžiauti saldainiais bei kolegų dalinamais pyragais darbe, o nuo rytdienos bausti save badavimu, kuris trunka vėliausiai iki sekančios dienos vakaro. Pažįstama? Man tikrai taip. Iki kol atradau savo mitybos metodą, buvau išbandžiusi įvairias tuo metu siūlomas dietas.

Studijavau ir žinau daugmaž visas teorijas – nuo atkinso iki keto. Gyvenu be jokių priklausomybių jau daugiau nei 8 metai, per kuriuos atradau savo balansą. Dabar aš leidžiu sau suvalgyti ir ne tokių sveikų skanėstų. Kaip taisyklė, kuo daugiau laisvės sau duodu, tuo atsakingiau renkuosi, kuo save pamaitinti! Visko pasitaiko, tačiau jau ir pamiršau saldumynų valgymo priepuolius, kuriuos nuolat patirdavau, kai griežtai save ribodavau dietomis. Ko gero giliai širdy nujaučiau, kad po tuo poreikiu ‘kažko skanaus’ slypi paprastas noras atsipalaiduoti ir būti mylimai, priimtai visų pirmiausia savęs pačios! Bet kai nežinojau ir nesupratau, kaip tą padaryti, maistas buvo vienas pagrindinių atsipalaidavimo ir džiaugsmo šaltinių, meilės ir rūpinimosi savimi išraiška. Taigi, šiek tiek suvokus, kaip priklausomybė maistui gali būti susijusi su emociniais poreikiais, turiu nemažai pasiūlymų, rekomendacijų, patarimų, kas padeda tai valdyti. Apie tai plačiau pasidalinsiu kitoje dalyje!

Bet šiandien noriu pateikti vieną kiek netikėtą pasiūlymą tik TOMS, kurios jaučiate, kad iš tiesų negalite susivaldyti, jog valios pastangų neužtenka, kad ir kiek stengiatės ir save kontroliuojate, bet jaučiatės tarsi užburtam rate, nuo kurio pavargote ir nematote išeities. Mano patarimas – leiskite sau! Taip, teisingai. Būkite jautrios sau, jauskite! Suteikit sau visišką laisvę ir akis į akį susitikite su savo įpročiais, nuo kurių vis bėgate ir bandote ‘atsikratyti’.

Siūlau žaidimą-eksperimentą. Visą savaitę kasdien nusiteikite MINTYSE, kad leisite sau valgyti viską ir tiek, kiek tik širdis geidžia. Ne dieną, ne dvi, o visą savaitę kasdien Jūsų meniu – viskas, apie ką draudžiate sau net pagalvoti. Visą savaitę atidžiai stebėkite savo mintis, kūno pojūčius, jausmus. Stebėkit, ar keičiasi poreikiai maistui? nebijokit kylančio pasipriešinimo! Būtų tobula, jei užsivestumėt dienoraštį tai savaitei, kur susirašytumėt savo įžvalgas, ko ir kiek norėjosi valgyti. Ko gero, jau suprantate, ką noriu tuo pasakyti. Anksčiau ar vėliau (ko gero anksčiau) įvyks psichologinis lūžis, kai suvoksite, jog turite visiškai laisvą valią ir nesate nuo nieko priklausomos. Esu tikra, jog pajusite, kad Jumyse slypi ir begalinis troškimas jaustis sveika, lengva, energinga, sąmoninga ir tas troškimas palaipsniui įgys persvarą, pabudinsite kūno intuiciją, o senus įpročius natūraliai ir be prievartos imsite keisti naujais, sveikesniais. Šis būdas tikrai veiksmingas, mano pačios patikrintas, bet, mielos moterys, jis skirtas ne kiekvienai!

Egzistuoja ir kitos priežastys, dėl kurių organizmas duoda mums signalus, apie kuriuos – tęsinys kitoje dalyje. O kol kas, linkiu mums ramaus, jaukaus, taikaus vakaro, meilės ir artumo.

Modesta 🌺